Valdorfo pedagogika

Valdorfo pedagogika vis labiau vertinama ir Lietuvoje, nors prieš kelis dešimtmečius apie ją pas mus dar nebuvo daug kalbama. Valdorfo pedagogika skaičiuoja jau kiek daugiau nei 100 metų, o jos pradininkas - austrų filosofas Rudolfas Štaineris, antroposofijos filosofijos pradininkas. Būtent ši filosofija, išsamiai nagrinėjanti žmogaus kūno, sielos ir dvasios vystymąsi, ir tapo esminiu pamatu, kuriuo remiasi Valdorfo pedagogika

Taigi kas yra tas Valdorfas ir kuo ypatinga Valdorfo metodika? Antroposofija teigia, kad žmogus vystosi visą gyvenimą, o jo vystymąsis apima tam tikrus tarpsnius. Šie tarpsiai prasideda jau nuo ankstyvos vaikystės. Na, o visame žmogaus augime svarbiausios sritys yra mąstymas, jausmai ir valia, todėl jiems skiriamas ypatingas dėmesys.

Tikslas, kurį turi Valdorfo darželis, - tai sukurti vaikui tokias sąlygas, kur jis galėtų tinkamai augti ir skleistis būtent savo amžiaus tarpsnyje, surasti savo individualumą, turėtų tinkamus žmones, t. y. auklėtojas, iš kurių jis gali imti teigiamą pavyzdį (būtent todėl auklėtojos nuolat užsiima saviugda, o jų vidinė ramybė, persiduodanti vaikui, yra nepaprastai svarbi). 

Pirmuosius septynerius vaiko gyvenimo metus Valdorfo pedagogika apibūdina kaip svarbų fizinio kūno vystymosi etapą, taip pat metą, kai vaikas išmoksta vaikščioti, kalbėti ir mąstyti. Čia svarbiausi yra tokie pamatiniai ir žmogiški dalykai kaip meilė, įvairių pojūčių kupina aplinka, laisvė ir kūrybiniai žaidimai, pagarba, dėkingumas, kūrybinė ir meninė patirtis, laimė ir džiaugsmas, galimybė tiesiog būti vaiku ir patirti vaikystę.


Valdorfo pedagogika teigia, kad vaiko amžiui per ankstyva ir per daug sureikšminama intelektualinė veikla, aplinka, kurioje nėra laisvės ar vietos daug judėti, kur patiriama per daug ar per mažai skirtingų įspūdžių, kurioje nėra pamėgdžiojimui tinkamų asmenybių neigiamai veikia vaiko vystymąsi.

Kad vaikas jaustųsi saugus ir ramus, Valdorfo metodika pasinaudoja dienos, savaitės ir metų ritmu, į kurį taip pat įtraukiamos įvairios kalendorinės šventės. Kai vaikas žino, kas jo laukia, jis atsipalaiduoja, gerai jaučiasi, tiesiog būna savimi. Valdorfo pedagogika taip pat siekia harmoningai apjungti visas vaikui svarbias vystymosi sritis. Meilės poreikis yra toks pat svarbus kaip ir mokymasis skaičiuoti, žaidimai gamtoje, per kuriuos patiriama laisvė ir džiaugsmas, vienodai reikšmingi kaip įvairi meninė veikla, pvz., muzikavimas, pasakos klausymasis ar lipdymas iš molio, reali patirtis tyrinėjant miško vabaliukus ar padedant kepti pyragą virtuvėje lygiai taip pat moko bendravimo, darbo komandoje, kantrybės, lavina smulkiąją motoriką ir pan.

Iš pirmo žvilgsnio Valdorfo pedagogika gali pasirodyti kaip labai paprasta pedagogikos sritis. Darželyje vaikai žaidžia su natūraliais daiktais ar paprastais žaislais kaip medžiaginės lėlės ar įvairių dydžių kaladėlės, jie daug laiko praleidžia lauke, turi laisvo laiko, kur, atrodo, nieko ypatingo nesimoko, kur jiems leidžiama laisvai kūrybiškai žaisti savus žaidimus. Tačiau artimiau susipažinus su Valdorfo metodika ir filosofija paaiškėja gilesni dalykai. Valdorfo darželis, tikslingai sukurdamas meilės, dėmesio, laisvės, kūrybos ir džiaugsmo kupiną aplinką, leidžia vaikui atsiskleisti. Jis pats to nepajusdamas išmoksta būti savimi, natūraliai patiki ir priima, kad aplinka bei joje esantys žmonės yra mylintys, draugiški, vieni kitiem padedantys. Kai tokia atmosfera supa vaiką ir namuose, ir darželyje, toks vaikas auga kaip stipri, pasitikinti savimi, pasauliu ir gyvenimu besidžiaugianti asmenybė.

Norite sužinoti, kokį dienos, savaitės ir metų ritmą turi Šviesos slėnis? Skaitykite Pastovus ritmas.

Įdomu, ar pas mus vyksta ir priešmokyklinis ugdymas? Spauskite ant Priešmokyklinis ugdymas.